Smurtas artimoje aplinkoje, nepaisant pokyčių teisinėje struktūroje, įvairių sprecializuotos pagalbos centrų steigimo, išlieka viena skaudžiausių visuomenės problemų. Nukentėjusiems nuo smurto asmenims plačiai Lietuvos mastu taikoma kompleksinė (psichologinė, socialinė, teisinė) pagalba. Smurtinį elgesį naudojantiems asmenims pagrindinis elgesio keitimo būdas išlieka bausmės, baudos taikymas, bet šios priemonės nepakankamos problemai išspręsti. Atvirkščiai, smurtautojas grįžta į šeimą dar agresyvesnis, dar priešiškiau nusiteikęs.
Tai kas yra tie asmenys, kuriems būdingas smurtinis elgesys?
Mitas, kad smurtinį elgesį naudoja tik asocialiūs, linkę į nusikalstamą veiklą, socialinei rizikai priklausantys ir mažas pajamas turintys asmenys. Smurtinis elgesys nepriklauso nuo asmens amžiaus, išsilavinimo, ekonominės padėties. Smurtą artimoje aplinkoje gali patirti tiek vyrai, tiek moterys, nors didžioji dalis aukų yra moterys. Smurtinis elgesys dažnu atveju yra išmokimo rezultatas. Žmonės agresyvų elgesį įsisavina per asmeninę patirtį, atkuriami to, kas buvo matyta vaizdinius. Anksčiau stebėdamas agresyvų elgesį mate, kad jis veiksmingas ir mano, kad toks elgesys padės pasiekti norimų tikslų. Taigi, agresoriumi gali tapti suaugęs vaikas, kuris kažkada pats buvo auka, matė ar pats patyrė smurtinį elgesį.
Vaikai dažnai skatinami aplinkos užgniaužti neigiamas emocijas: “Neverk, būk stiprus, nesiskųsk”, kas dažnai reiškia “užslopink neigiamas emocijas ir neparodyk, kad esi silpnas”. Suaugus ir sukūrus savo šeimą tokiems vaikams “stiprybės” išraiška tampa galios, valdžios ir kontrolės demonstravimas, sukeliant baimės jausmą artimajam.
Agresija tarpasmeniniuose santykiuose dažniausiai kyla dėl dviejų priežasčių – arba žmogus yra stipriai įsitikinęs, kad žino, kaip kitas žmogus turi elgtis, ir griežtai to iš jo reikalauja, arba jaučia didelį poreikį kontroliuoti tarpasmeninius santykius. Jeigu artimoje aplinkoje esantis žmogus nesielgia ir nemąsto taip, kaip iš jo tikisi, kyla pyktis. Pykčio metu organizme išsiskiria adrenalinas ir kyla impulsas veikti išmoktu būdu – naudojant smurtinį elgesį. Daugeliu smurtinių inscidentų atvejų yra vartojamas alkoholis. Ryšys tarp šių dviejų dalykų reiškiasi taip, kad alkoholis atpalaiduoja baimes, pykčio, nevilties, nesaugumo jausmus kurių kai kurie asmenys negali suvaldyti.
Smurtas artimoje aplinkoje vyksta pagal tam tikrą pasikartojantį modelį vadinamą smurto ratu.
Smurto ratas pasireiškia trim etapais. Pirmasis etapas – įtampos augimo. Šiame etape smurtautojo elgesys gali pasireikšti žeminimu, kritikavimu, perdėtu pavydu. Pastebimas net menkiausias artimojo „netobulumas“. Gali būti kritikuojama netinkama apranga, manieros, prastai atlikti buitiniai darbai. Antrojo etapo metu kalbos ir kritika pereina į veiksmus – smurtinio elgesio proveržis. Šiam trumpam etapui (gali trukti nuo keleto minučių iki keleto valandų) būdinga tai, kad nepajėgiama kontroliuoti poelgių, pasiduodama impulsui „pulti“. Smurtautojas nori savo auką „truputį pamokyti“. Po smurto proveržio bando teisinti savo elgesį, jaučiasi išprovokuotas. Trečiasis „medaus mėnesio“ etapas prasideda tuoj pat po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, dažnai atsiprašo ir pažada daugiau taip nesielgti, jeigu auka „gerai“ elgsis, išmoks pamoką ir nebeprovokuos. Šio smurto rato etapo laikotarpiu smurtautojas stengiasi maloniai bendrauti, apdovanoti dėmesiu, perka materialias dovanas. Pasibaigus medaus mėnesiui elgesys keičiasi į pirmojo etapo elgesį, švelnus elgesys užleidžia vietą kritikai, smulkiems ginčams. Ratas tampa uždaras. Dažniausiai be išorinės pagalbos išeiti iš besikartojančio smurto rato nepavyksta, o smurtas šeimoje tik stiprėja ir problemos gilėja. Svarbu kompleksinė pagalba visai šeimai (smurtaujančiam asmeniui, aukai, vaikams, kurie stebi ar patiria smurtą).
Kokios yra pagalbos galimybės?
Viena iš pagalbos galimybių – psichologinės intrervencijos, kurių tikslas keisti smurtaujantį elgesį. Jei smurtauji prieš kitus, paklausk savęs, kas skatina taip elgtis, iš kur tai kyla, kokią žaizdą bandote užtaisyti kitų sąskaita? Galiausiai, jeigu nepavyksta pačiam rasti atsakymų, ieškoti atsakymų padėti gali psichologas ar psichoterapeutas.
Mes vadovaujamės principu, kad smurtinis elgesys yra išmoktas ir gali būti pakeistas konstruktyviu elgesiu. Kad pokytis įvyktų svarbiausias žingsnis – gebėjimai prisiimti atsakomybę už savo jausmus, elgesį, smurto naudojimą. Įsisąmoninimas kad smurto naudojimas yra pasirinkimas. Ugdomas gebėjimas įsisąmoninti kylančius jausmus, konstruktyviai reikšti pyktį, kontroliuoti savo impulsus. Optimalus kelias į problemos sprendimą – asertyvumas, kuomet mes atvirai išsakome savo ir priimame kito žmogaus jausmus ir poreikius, stengiames rasti kompromisus.
Med. psichologė Toma Lapinskienė
